peikšmas

péikšmas (ž.) sm. (1) 1. posmas, strofa: Užtraukiam čia vieną péikšmą. Balsingas vakaras – būs tolie girdėti Grg. Vieną péikšmą šauk (dainuok) tu, kitą šauksu aš Grg. 2. skyrius, eilė: Mes ilginius šiaudus pastogė[je] sukrovėm par du péikšmu Grg. 3. įkarštis: Parejo didysis darbų péikšmas Slnt. Mums beskuitant, pačiame péikšme, įvažiavo Slnt. Parejo péikšmas, ir ans sugrįžo J.